- talavykas
- ×talavỹkas, -ė (hibr.) smob. (2)
1. NdŽ, DŽ1 kas plepa niekus, tauškalius. ║ kas burnoja, piktžodžiauja, nepraustaburnis: Į kokius talavykùs pasiverta i pliauška KlvrŽ. Talavykas nebūs be grieko S.Dauk. Parvažiavęs sūnus guodės tėvui ant žmonių talavykų M.Valanč.
2. J kas meilinasi, šlidinasi.
◊ ×talavỹkas velnių̃ nenaudėlis: Talavykas velnių tas mūso seliūnas (seniūnas) – išvogė visas aukas! Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.
